Anot statistikos, šiuo metu šalyje renovuota 12,4 proc. visų daugiabučių, kuriems renovacija reikalinga. Dažnai tam, kad renovacija neprasideda, trukdo pačių žmonių susikurti mitai, kuriuo bando paneigti daugiabučių renovacijos administravimo įmonės MB „Renju“ vadovas Vytenis Navagreckas.
Kokie tai yra mitai ir ar tai yra tiesa, skaitykite tekste.
Bene dažniausiai išgirstas mitas – gyventojai už renovaciją mokės iki gyvenimo pabaigos. Tikra tiesa yra ta, kad gyvendami nerenovuotame daugiabutyje gyventojai iki gyvenimo pabaigos mokės dideles sąskaitas už šildymą bei nuolat mokės įmokas, reikalingas senam daugiabučiui prižiūrėti.
Senus daugiabučius geriau griauti?
Sakoma, kad seni daugiabučiai geriau būtų nugriauti ir pastatyti nauji, nei renovuojami. Nes tai, esą, kainuoja net daugiau už naujas statybas. Renovaciją vykdantys verslininkai sako, kad tai sunkiai įgyvendinama, nes reiktų 100 proc. gyventojų sutikimo.
Dar vienas mitas – renovacija labai ilgai trunka. Tiesa yra ta, kad daugiabučio renovacijos procesas dažniausiai vyksta 2–3 metus. Jei renovacija trunka ilgiau, vadinasi, susiduriama su problemomis, dėl kurių kartais kalti patys daugiabučio gyventojai, pvz., name yra skolininkų, neįregistruoti priestatai, gyventojai neįsileidžia į butus atlikti privalomų darbų ir būna pasyvūs renovacijos procese.
Kitas mitas – renovacija kainuoja daug, todėl geriau patiems rinktis pinigų ir etapais remontuoti daugiabutį. Gyventojai nesusimąsto, kad surinkti pinigų dideliems darbams, tokiems kaip stogui tvarkyti ar šildymo sistemai atnaujinti, užtrunka daug metų, o namo būklė laikui bėgant tik blogėja.
Daugiabučių gyventojai, atsisakę renovacijos, pamiršta, kad jie visą gyvenimą brangiai mokės už seno daugiabučio nuolatinį privalomą remontą.
Tiesa yra ta, kad daugiabučių namų atnaujinimo programa suteikia galimybę vienu kartu atnaujinti viską sename daugiabutyje. Todėl labiau apsimoka pasinaudoti daugiabučių atnaujinimo programa, iš karto atlikti visus darbus ir už juos mokėti įmokas gaunant atitinkamą valstybės paramą.
Be to, socialiai remtini gyventojai už renovaciją nemoka nieko, už jų butų renovacijos įmokas moka savivaldybė.
Daug metų egzistuojantis mitas – po renovacijos butuose atsiras pelėsis. Tiesa yra ta, kad kai kuriuose senuose daugiabučių butuose jau prieš renovaciją būna įsiveisęs pelėsis dėl netinkamos ventiliacijos ir per didelės drėgmės. Gyventojų pareiga yra tą pelėsį išsinaikinti, atidaryti ventiliacijos angas, kurias dažniausiai senuose butuose patys gyventojai būna užsandarinę.
Renovacijos metu yra pravalomi ventiliacijos ortakiai, todėl daugiabučio renovacija padeda atkurti gerą ventiliacijos sistemą. Bute, kuriame prieš renovaciją nebuvo pelėsio, jo po renovacijos ir neatsiras.
Mitus reikia griauti
Šie mitai yra tik dalis stringančios daugiabučių renovacijos problemos. Daugiabučių būklė kasmet tik blogėja, sunaudojama vis daugiau energijos jiems šildyti, o gyventojai moka dideles sąskaitas.
„Norint paspartinti renovacijos procesą pirmiausia reikia šviesti gyventojus, pasakoti ir rodyti teigiamas daugiabučių renovacijos puses, griauti įsisenėjusius mitus“, – sako V. Navagreckas.
Jis tikisi, kad renovacijos ledai pajudės, kai senų daugiabučių gyventojai suvoks savo atsakomybę už daugiabučio priežiūrą bei pamatys, kad valstybės parama renovuoti daugiabučius kasmet tik mažėja, o renovuotinų senų daugiabučių būklė kasmet tik blogėja.
