Apsilankę „Business Garden Vilnius“ vidiniame kieme galite likti be žado. Lazdynų papėdėje esančio biurų komplekso kieme rasite augalijos kampelį, kuriame ir įvairiausios gėlės, medžiai, bet ir salelės su kitokia augalija, net žemuogių krūmais.
Biurų kompleksas taip pat priėmė principinį sprendimą atsiverti kaimynams: sporto ir laisvalaikio zonos yra vienodai prieinamos tiek nuomininkams, tiek likusiems vilniečiams, čia kol kas net nėra jų rezervavimo sistemų.
Sodas su įvairiausiais suoleliais taip pat yra atviras miestui, o prisėsti „Business Garden Vilnius“ visus norinčius kviečia ne tik kavinėse, bet ir įvairiausiuose patogiam darbui su kompiuteriu skirtose kertelėse.
Verslo centro valdytoja „Vastint“ neseniai gavo statybų leidimą ir naujiems komplekso etapams, kurie bendruomenei pasiūlys ir lauko teniso kortus, laipiojimo sienelę bei kitų pramogų ir, žinoma, dar daugiau sodų.
„Do Architects“ studijos partnerė ir viena įkūrėjų Andrė Baldišiūtė pasakoja, kad „Business Garden Vilnius“ buvo projektuojamas 2016-2018 m. – laikais, kai verslo centrams buvo taikomi nebent minimalūs želdynų reikalavimai. Architektė pastebi, kad pagal žalumos faktą ir efektą „Business Garden“ pranoksta daugumą dar tik projektuojamų verslo centrų.
„Viena vertus, „Business Garden“ yra toliau nuo centro, turi didžiulį sklypą ir vien tai diktavo kitokias vertes ir vystymo principus, tam tikrą universitetinio miestelio efektą. Bet žiūrint plačiau, architektūra ir jos stiliai turi pakilimų ir nusileidimų, viskas anksčiau ar vėliau sensta, o gamta niekada neišeina iš mados. Želdynai ir jų priežiūra kainuoja daug, tačiau jie nesensta, jie nebent bręsta. Imkime kone bet kurį 20-ies metų Vilniaus verslo centrą ir pažiūrėkime, kaip jis atrodo dabar, koks jame jausmas ir įspūdis. Ir įsivaizduokime, kaip galėtų būti, jei jis būtų prieš du dešimtmečius gausiai apželdintas“, – kalba A. Baldišiūtė.
Jos teigimu, net ir nenaujiems verslo centrams vertėtų pasvarstyti apie gausesnius želdynus, o nuoširdūs žalieji sprendimai naujai vystomuose objektuose apskritai turėtų būti nekvestionuojami. Atsivėrimas aplinkai ir aplinkinių „įsileidimas“, architektės vertinimu, taip pat turėtų būti standartu dėl paprastos priežasties: žmones natūraliai traukia kiti žmonės, todėl ryšius skatinantys sprendimai visada pasiteisina pačiomis įvairiosiomis formomis.
O „Business Garden Vilnius“ želdynus projektavusi kraštovaizdžio dizainerė Rasa Laurinavičienė teigia, kad projekte visų pirma pasiteisino nuoširdus užsakovo tikėjimas, kad gausi ir šiuolaikiška žaluma yra privaloma.
„Ir ne vien estetiniais sumetimais – tai kuria sveikesnę aplinką darbuotojams, karštą vasarą mažina „karščio salos“ efektą, padeda didinti bioįvairovę, valdo perteklinius kritulius, valo teršalus, grynina orą. Kadangi statinių kompleksas įsikūręs tarp dviejų stambių transporto arterijų, želdynais norėjosi kiek įmanoma „paminkštinti“ architektūrą bei kietų medžiagų gausą. Tuo labiau, kad verslo centras atsiremia į natūralų miško masyvą. Tad natūralistinės stilistikos želdynų salos tarp atskirų pastatų kuria punktyrinę sąsają su natūralia gamta šalimais.
Vidiniuose kiemeliuose susodinti himalajinių beržų gojeliai atkartoja vertikalias fasadų linijas, sukurdamos papildamas jungtis tarp želdynų bei statinių. Želdynai tankūs, iš pirmo žvilgsnio, gana padriki, imituojantys natūralų pomiškį: vešliai auga ir žydi kelių rūšių astrai, snapučiai, arunkai, plukės, bruneros, epimedžiai. Dosniai derančių žemuogių gausa dar labiau sustiprina atmosferą bei pojūtį, kad stebėtojui nereikia toli eiti, kad atsidurtų gamtoje“, – pasakoja R. Laurinavičienė.
Jau rašėme, kad „Business Garden Vilnius“ suteiktas leidimas antrajam statybų etapui.
