Kelis amžius buvę tarsi išskirtinėmis pasiturintiems keliautojams skirtomis tvirtovėmis, pastaraisiais dešimtmečiais viešbučiai vis labiau atsiveria savo miestų gyventojams. Ši tendencija neaplenkia ir Lietuvos, kur gyventojai daug drąsiau užsuka į viešbučius ne pernakvoti, o praleisti laisvalaikį viešuose renginiuose, restoranuose ar sveikatinimosi įstaigose.
Šiuolaikinių viešbučių pirmtakų turėtume ieškoti 18-19 a. sandūroje, kai praturtėjusiam viduriniajam sluoksniui ir patogiau keliauti pradėjusiam elitui verslininkai ėmė kurti statusą atitinkančias nakvynės vietas. Todėl greta tūkstantmečius veikusių paprastų pakelės ar miestų užeigų atsirado ištaigingi viešbučiai su prabangiu vidaus ir išorės dekoru, išskirtiniais restoranais bei kitomis aukšto lygio paslaugomis.
Nors „paprastiems mirtingiesiems“ skirtos nakvynę siūlančios užeigos ar kitos įstaigos visą šį laiką išliko, ryškūs miestų viešbučiai vietinių iki šiol dažniausiai yra suvokiami kaip architektūrinė puošmena, o ne bendruomenės dalis, į kurią užkąsti, atsikvėpti ir pabendrauti užsuktų kaimyninių rajonų gyventojai.
Tokia padėtis pasaulyje iš lėto ėmė keistis prieš kelis dešimtmečius, pradėjus ryškėti vadinamajai „gyvenimo būdo viešbučių“ (angl. lifestyle hotel) koncepcijai. Architektūros konsultacijų bendrovė „Stantec“ šį segmentą apibūdina kaip unikalius, į svečių patirtis orientuotus viešbučius, didelį dėmesį skiriančius ryšiui su klientais, viešiems renginiams bei galimybėms susilieti su vietos kulinariniu, kultūriniu ar muzikiniu gyvenimu. Paprastai kalbant, tokie viešbučiai akcentuoja ne kambarius, o tai, kas vyksta pirmame aukšte palei registratūrą.
„Gyvenimo būdo viešbučių“ reiškinys visų pirma atliepia besikeičiančius keliautojų poreikius: socialinių tinklų laikais žmonės nori autentiškų vietinių patirčių, tad kodėl gi jų nesukūrus jau pačiame viešbutyje?
Todėl tiek „gyvenimo būdo“, tiek ir dalis tradicinių viešbučių pastaruoju metu pastebimai demokratiškėja: santykinai pinga jų restoranai, barai ar sveikatinimosi paslaugos, vis mieliau priimami vietos gyventojų ar bendruomenių renginiai (parodos, koncertai ir kt.), atsiranda daugiau tiesioginės ir netiesioginės vietiniams skirtos reklamos bei tiesiog daugėja „bendro jausmo“, kad čia laukiami ne tik nakvojantys, bet ir praeinantys.
Žinoma, dalį atsigręžimo į miestiečius lėmė finansiniai motyvai, ypač išryškėję Covid įkarštyje. Viešbučiai paskaičiavo, kad vietiniams patraukli infrastruktūra reiškia papildomas pajamas. Ir jeigu šie vietos gyventojų srautai atitinka viešbučio svečių lūkesčius, toks balansas gali tapti visoms pusėms vertinga sėkmės formule.
Ateina į Lietuvą
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė pasakoja, kad mūsų regione nuo sovietinių laikų vietiniai gyventojai vengė eiti į viešbučius bei juose esančius restoranus, nes buvo tiesiog neįleidžiami apsaugos. „Inturistas“ buvo skirtas tik užsienio svečiams, o paprastesniuose apsistodavo į komandiruotes atvykę svečiai iš sovietinių šalių ar kitų Lietuvos miestų. Vietiniai dažniausiai svečiuodavosi pas gimines.
Dabar ši tendencija sparčiai keičiasi, nes viešbučiuose vyksta vis daugiau vietinių bei tarptautinių renginių, konferencijų, susitikimų, asmeninių švenčių. Tačiau, pašnekovės teigimu, prisivilioti vietinius gyventojus į viešbučių restoranus be progos, jei nėra atskiro įėjimo iš gatvės, vis dar nėra lengva.
„Vis populiaresni darosi teminiai ar vadinamieji „instagraminiai“ viešbučiai, kuriamos vis smagesnės ir jaukesnės bendrosios erdvės su autoriniais paveikslais, foteliais, darbo stalais, sūpynėmis, barais. Viešbučių svečiai mielai dirba bendrose erdvėse, jausdami greta sėdinčius žmones, vietoje užkandžiauja, skiria dalykinius susitikimus. Vykstančius pokyčius lemia daugybė priežasčių – nuo ekonominių iki kultūrinių. Bet žinoma, prie to prisideda ir pačių viešbučių demokratiškėjimas. Kai erdvės tampa atviresnės ir draugiškesnės, vietos gyventojų bei svečių reakcija irgi atitinkama“, – sako viešbučių pramonės atstovė.
Su ja sutinka ir kelionių ekspertas Rimvydas Širvinskas-Makalius, teigiantis, kad viešbučiai yra svarbi kelionės dalis, per kurią galima dar geriau susipažinti su lankoma kryptimi. Ypač – kai kartu laiką leidžia ir vietiniai gyventojai: renginiuose, restoranuose ar prie baseino.
„Bendraujant tiek su svečiais ar kitais lankytojais, tiek su personalu, ne kartą teko išgirsti ne tik nuoširdžių rekomendacijų bei patarimų ką aplankyti, ar kaip tik, kur vykti neverta, bet ir tokių istorijų, kokių jokiam gide nerasite. Tokios akimirkos praplečia pasaulėžiūrą ir primena, kad kelionė – tai ne tik vaizdai, bet ir žmonės, kuriuos sutinki pakeliui“, – sako R. Širvinskas.
Jis taip pat pritaria, kad ilgą laiką lietuviams savo miestų viešbučiai atrodė lyg „uždraustas vaisius“ – prabangu, neįperkama, skirta tik užsieniečiams. Visgi didžiausius viešbučio „atsivėrimo“ pokyčius R. Širvinskas sieja su pandemija, kai išseko tarptautinio turizmo srautai.
„Pandemijos pradėtas procesas tęsiasi ir toliau. Viešbučiai vis labiau tampa miesto dalimi, rodo savo „prieinamumą“ visiems: siūlo vėlyvus pusryčius ar degustacines vakarienes, atidaro jaukias terasas ant stogo, taip prisiviliodami vietinius pamatyti, kaip viskas atrodo iš vidaus. Viešbutis mieste tampa nebe keistu pasirinkimu, o smagiu būdu paįvairinti kasdienybę nenorint ar negalint išvykti toli. Gimtadienis ar kita proga, o gal tiesiog mažas pabėgimas nuo rutinos – kartais to pilnai pakanka, kad pasijustum lyg atostogose“, – komentuoja keliautojas.
Lyg baras su kambariais
Turbūt akivaizdžiausiu „gyvenimo būdo viešbučiu“ Lietuvoje kol kas galima laikyti Kauno centre prieš penketą metų atsidariusį „Marriott“ grupei priklausantį prekės ženklą „Moxy“. Čia svečius iki šiol pasitinka ranka piešti asmeniniai sveikinimai ant veidrodžių, sutikimo kokteiliai, „lounge“ zona palei registratūrą su didžiuliais bendraisiais stalais, neretai šokiais ant stalo virstantys vakarėliai, koncertai ar įvairiausi renginiai, kartais išsiplečiantys net į viešbučio stovėjimo aikštelę.
Nuo įkūrimo „Moxy“ vadovavusi, o šiuo metu naująjį „AC Hotel by Marriott Vilnius“ sostinei ruošianti Evelina Šukytė pasakoja, kad atviri viešbučiai gali tapti neatsiejama miesto gyvenimo dalimi. O „Moxy“ Kaune neabejotinai tapo vienu iš miesto naktinio gyvenimo lyderių bei traukia miestiečius net ir dieną.
„Mes juokaudavome, kad „Moxy“ Kaune yra populiarus baras, tiesiog turintis dar ir kambarius nakvynei viršuje. Čia kūrėme patirtis, dėl kurių net nesinorėtų išeiti į miestą: vakarėlius, koncertus, sąlygas susipažinti, draugišką kolektyvo toną. Ir tai veikė, nes čia ateidavo ir būdavo visi: pats įvairiausias jaunimas, vyresnė publika ir labiausiai pasiturintys kauniečiai, galintys sau leisti viską. Manau, kad žmonės tiesiog yra pavargę nuo įtampos, o „Moxy“ pavyko sukurti neįpareigojančią, jaukią ir šiltą aplinką, kurioje patogu jaustis netobulu, bet savimi“, – pasakoja E. Šukytė.
Naujas etapas Vilniuje
Jos skaičiavimais, bendrųjų „Moxy“ erdvių naudotojai buvo kone idealus „50-50“ balansas tarp viešbučio svečių ir tiesiog praleisti laiką užsukančių miestiečių, tad vieni galėjo pakvėpuoti autentiškomis kaunietiškomis, o kiti – tarptautinėmis patirtimis ir pažintimis. Todėl šią formulę, tik jau kiek kitoje klasėje, ji dabar perkėlinėja į Vilniuje, Šv. Jokūbo kvartale tarp Lukiškių aikštės ir Neries rudenį atidaromą „AC Hotel“.
„Man pasisekė, kad „Marriott“ atstovai tikėjo ir toliau tiki mano vizija, todėl galiu kiek nukrypti nuo oficialios prekės ženklo linijos ir netgi ją kreipti savo matoma linkme. Galbūt likusiame pasaulyje „AC Hotel“ tinklas yra žinomas kaip santūrus, bet galiu užtikrinti, kad Vilniuje jį kuriame kitokį: su didžiule miestui atvira bendrąja erdve ar vilniečiams skirtu baskų virtuvės restoranu. Jau kalbuosi su bičiuliais, o kitus interesantus viešai kviečiu kalbėtis dėl viešų renginių, koncertų, kulinarinių ir madų šou, atvirųjų kino seansų ir įvairiausių kitų iniciatyvų – tikrai priimsime ir džiaugsimės. Atvirųjų viešbučių koncepcija pasiteisina tiek tarp svečių, tiek tarp miestiečių, tiek, galiausiai, ir investuotojų, todėl neabejoju, kad netrukus būsime ne tiesiog „Vilniuje“, o Vilniaus gyvenimo dalimi“, – tvirtina „AC Hotel by Marriott Vilnius“ vadovė.
E. Šukytė svarsto, kad nakvojantiems ir užeinantiems klientams viešbutį jaukiu ir išskirtiniu padaro kiek skirtingi, bet glaudžiai susiję dalykai. Pavyzdžiui, vietos gyventojus traukia vieši renginiai – ne išnuomotos patalpos privačioms šventėms, o visuomenei skirti koncertai, parodos, knygų pristatymai ar tiesiog geras vakarėlis su DJ ir nauju kokteiliu. Zona palei registratūrą miestiečiams taip pat taps įdomesnė, jei joje bus akivaizdžiai laukiami kolegų, draugų ar tiesiog praeivių atsitiktiniai ir iš anksto suplanuoti susitikimai.
Savo ruožtu svečiams „gyvenimo būdo“ ar „patirčių“ viešbučiuose įspūdį pirmiausia palieka intuityvus aptarnavimas, kai personalas atspėja norus dar prieš jiems gimstant, kai žmonės pasitinkami kaip seni draugai ir kai kiekvienas sutiktas darbuotojas tampa tarsi smagi palyda kelionės metu, žinanti tiek miesto istoriją, tiek svarbiausius ar madingiausius dienos renginius.
„Vilniaus „AC Hotel“ mes kuriame kaip vietą, kur visos šios patirtys ir poreikiai susijungia. Geras patirtis svečiams galima ir reikia kurti per aptarnavimą, paslaugas ar interjerą, tačiau jos taps vilnietiškomis, įsimintinomis ir tikromis tik tuomet, kai bus sukurtos gyvoje Vilniaus bendruomenėje. Todėl buvimas atviru kiekvienam man yra ne deklaracija, o verslo strategija. Iš gyvos patirties žinau, kad viešbučiui miesto gyventojams tapus natūralia vieta norint praleisti gerą laiką ne namie, tai praturtina tiek jų pačių, tiek nakvojančių svečių patirtis. Ir jiems visiems čia vis norisi sugrįžti“, – sako E. Šukytė.
Naujasis jos viešbutis planuoja atsidaryti 2025 m. rudenį. Čia svečių lauks 271 aštuonių skirtingų tipų kambarys, iki 400 žmonių talpinanti konferencijų erdvė bei bendras atvirumo miestui principas.
Pats viešbutis įsikurs baigiamame konvertuoti Šv. Jokūbo kvartale, kuriame jau nuo pavasario veikia Šiuolaikinės mokyklos centras ir jo 500 moksleivių bei pedagogų bendruomenė.
