Praėjusiais metais pastatų sertifikavimas tarp Baltijos šalių buvo panašaus intensyvumo: Estijoje sertifikuota 19, Latvijoje – 17, Lietuvoje – 15 pastatų, rodo tvarumo specialistų duomenys.
„Palyginti su 2022 m., praėjusiais metais NT rinkoje jautėsi šioks toks pastatų sertifikavimo pagal tarptautinius tvarumo standartus sulėtėjimas, ypač teikiant užklausas dėl jau eksploatuojamų pastatų. Didžiausią įtaką pastatų sertifikavimo atoslūgiui pernai turėjo dėl pabrangusių medžiagų bei darbų sulėtėjusios statybų apimtys, ekonominis neapibrėžtumas, taip pat NT vystytojų skolinimosi kaštus išauginę Europos centrinio banko (ECB) sprendimai didinti palūkanas“, – komentuoja Eugenijus Šapel, „Vesta Consulting“ Tvarių pastatų skyriaus vadovas.
Pasak jo, pernai labiausiai sumažėjo užklausų dėl verslo centrų sertifikavimo: 2023 m. užklausos sudarė apie 29 proc. visų kreipimųsi, kai 2022 m. jos viršijo 41 proc. Tai atspindi ir bendras nuotaikas biurų rinkoje – sulėtėjus naujų verslo centrų vystymui dėl pabrangusio finansavimo, NT rinkos dalyviai atsargiau vertino šių pastatų atsiperkamumą.
Tuo tarpu prekybai ir industrijai skirtų pastatų sertifikavimo poreikis 2023 m. išliko panašaus lygio kaip ir 2022-aisiais.
„Visgi žvelgdami į šių metų pradžią, matome aktyvesnį verslo centro vystytojų dėmesį tvarumo standartų diegimui ir pastatų sertifikavimui. Tai natūralu – po minimalaus pernykščio ūkio nuosmukio ekonomistams vėl prognozuojant nuosaikų augimą, vystytojų konkurencija dėl nuomininkų šiais metais bus aktyvesnė. Tvarumo sertifikatai ne tik užtikrina, kad pastatas atliepia nuomininkų ar lankytojų poreikius, bet ir padeda pakelti jo vertę. Dėl šios priežasties po truputį auga susidomėjimas ir industrinės paskirties pastatų sertifikavimu“, – sako E. Šapel.
Sertifikatas – konkurencingumui užtikrinti
Pasak NT agentūros „Ober-Haus“ nuomos projektų vadovė Erikos Šukytės, naujai statomų verslo centrų sertifikavimas pagal tarptautinius tvarumo standartus jau yra įprastas procesas Baltijos šalyse.
„Kai rinkai pristatomas naujas verslo centras, informacija apie jo tvarumą būna vienas iš pagrindinių akcentų. Tai žinutė potencialiam nuomininkui, kad verslo centras yra pastatytas siekiant kuo labiau tausoti aplinką bei prisidėti prie anglies dvideginio (CO²) bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų mažinimo. Tai reiškia, kad pasitelkus atsinaujinančius energijos išteklius ir modernias statybos bei pastato eksploatavimo technologijas bus pasiektas aukštas energinis efektyvumas, maksimaliai optimizuoti eksploataciniai kaštai – tai, kas aktualu daugeliui verslo centrų nuomininkų“, – vardina E. Šukytė.
Nuo tvarumo sertifikatų bangos neatsilieka ir jau eksploatuojamų, seniau pastatytų verslo centrų savininkai – pagal pastato galimybes stengiamasi atitikti sertifikavimo reikalavimus ir užtikrinti tvarumo standartų diegimą.
„Sertifikavimas yra vienas iš būdų išlikti konkurencingiems gana įtemptoje verslo centrų rinkoje: ne tik pritraukti naujų nuomininkų, bet ir išlaikyti esamus. Juo labiau, kad ir nuomininkai vis dažniau teikia prioritetą tvaresniems pastatams ir yra linkę verčiau nuomotis biurus sertifikuotuose verslo centruose, aukojant didesnių biurų plotus nesertifikuotuose pastatuose“, – teigia pašnekovė.
„Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje biurų nuomos kainos, priklausomai nuo lokacijos, verslo centro ir biuro ploto, 2023 m. paaugo 7-9 proc. Šiuo metu biurų nuomos kainos A klasės verslo centruose siekia 16-20 Eur už kv. metrą (be PVM), B klasės – 10-15,50 Eur/kv. m (be PVM), šiemet didesnių kainos korekcijų nesitikima.
